Taip Nebuvo Ir Buvo

Prieš keletą metų rašinyje “Lietuviški jūros sparnai “ skaičiau apie buriavimo sporto parodą. Tame rašinyje teigiama, kad net 1919 m. Kaune susirinkę buriuotojai nutarė sudaryti jachtklubą, kas 1922 m. ir buvo padaryta. Tais pačiais metais atsirado jūros skautų vienetas ir jeigu neklystų, Lietuvos jūrininkų sąjunga.

Iš carinės Rusijos gautas paveldas buvo labai menkas: keli kapitonai, bei karinio laivyno karininkai, keli laivūnai ir keliolika jūreivių. Gal kur vienas antras buvo ant jachtos užlipęs, ar vietoje prie ežero kokią valtelę pasistatę, tai ir viskas. Kalbeti apie 1919 m. susirinkusius buriuotojus yra daugiau nei juokinga. Susikuręs Lietuvos jachtklubas, nežiūrint jo vardo, buvo nei mažiau nei daugiau, tik vandens sporto klubas. Pravesdavo plaukymo, šuolių į vandenį, lenktynių valčių, kajakų varžybas, turejo gal dešimti motorvalčių, bet burinių valčių neteko matyti. Mūsų jūros skautų vienetas gal už 100 metrų nuo klubo būstinės turėjo pasistatęs kilnojamą namelį, kuriame vasara praleisdavome daug laiko, tad galėjome stebėti to klubo veiklą. Atrodė, kad svarbiausia veikla vyko ant pontonų pastatytame restorane. Vienas klubo narys buvo pasistatęs burinę valtį, bet pirmą kartą išplaukęs į srovę apsivertė ir tuo buriavimas baigėsi. Kaip jachtklubo nariai domisi buriavimu nusako šis pavyzdys: iš mūsų šalia klubo esančio jūros skautų vieneto su 20 ir keliais jūros skautais į Buriavimo mokyklą Klaipėdoje išplaukėm penkiese, tuo tarpu iš klubo turinčio šimta ar du narių į mokyklą įstojo tik vienas.

Keista būtų dabartinį jachtklubą tapatinti su prieškariniu Lietuvos, veliau Kauno jachtklubu. Panašus jachtklubas buvo Ukmergėje ir rodos, dar kitur. Vengiam minėti Kauno buriuotojų klubą, kuris veikė vokiečių okupacijos 1941-1944 metais. Jo nariais buvo jūros skautai, studentų korp. “ Jūra “ buriuotojai ir pora iš buvusio Klaipėdos jachtklubo. Klubo buriuotojai dalyvavo pirmoje vidaus vandenų regatoje Rėkyvos ežere. Pirmuoju klubo komodoru buvo jūrų kapt. Z.Domeika, o po jo šių eilučių autorius. Deja daugumas šio klubo vadovų pasitraukė į vakarus-gal todėl ir dabar vengiama šį klubą minėti.

Neaišku, kaip įsipilietino kuršiškas žodis” burės “, nes pajūriškiai ir Nemuno žvejai vartojo žodį “ žėgliai “ / vokiškai “ segel “ /. Kauno žvejai naudojo plokščiadugnes valtis, kuriu priekiniame soste / suole / būdavo skylė stiebui, bures kartais būdavo susiųtos iš senų maišų. Plaukdavo tik kai vėjas būdavo stipresnis už srovę, o vairuodavo su paprastu irklu. Panašų įrengimą plaukdamos pasroviui ir baržos turėjo. Tai mažai turėjo ką bendro su sportiniu buriavimu.

Bronys Stundžia

<- Atgal