Kanoja per Baltija

Parengta pagal reportažus, spausdintus ”Lietuvos ryto” dienraštyje 1999m.

Į jūrą išplaukę klajūnai kelias savaites gyvens ankštoje kanojoje. "Baltoscandia" įgula nenori kvėpuoti kontinento dulkėmis.

Žygeiviai Per Baltijos Jūrą Iriasi Kanoja


Gediminas Pilaitis

Baltijos Jūra

Svajojo Perplaukti Jūrą

Šeštadienį,1999.06.26, Palangos paplūdimyje susirinkę żmonės į unikalią Kelionę palydėjo tris Vilniaus "Klajūnų klubo" narius. Jie ketina pirmą kartą pasaulio jūreivystės istorijoje perplaukti Baltijos jūrą nuo Palangos iki Kalmaro miesto (Švedija) lengva, tik irklais varoma kanoja. Jei orai ir vėjai żygeiviams bus palankūs, trečiadienį jie gali pasiekti Gotlando salą Baltijos viduryje. Kanoją lydi jachta "Ragainė-2".

Šio żygio vadovas ir iniciatorius -- prisiekęs keliautojas, istorikas ir diplomatas Vytautas Žalys dirba Użsienio reikalų ministerijoje. Plaukti per Baltijos jūrą buvęs klaipėdietis sumanė dar 1982 metais. Įsigijęs 42 kilogramų svorio kanoją jis su dviem bendraminčiais keliautojais -- Anykščių rajono Viešintų kultūros namų vadovu Vytautu Germanavičiumi ir Tauragės kultūros centro etnokultūros specialistu Audriumi Skurvydu visus metus rengėsi šiam żygiui.

Treniruotės Kuršių Mariose

Praėjusią vasarą vyrai šią kanoja kelis kartus perplaukė Kuršių marias audringu oru."Kai pasirodėme Nidoje, pasieniečiai netikėjo, kad tokia kanoja galima irtis per 2 metrų aukščio bangas", -- pasakojo A.Žalys. Baltijos jūroje kanoją saugumo sumetimais lydės jachta "Ragainė-2". Jos kapitonas -- kintiškis, profesionalus buriuotojas Andrius Varnas. Atstumą nuo Palangos iki Kalmaro (420 kilometrų) żygeiviai ketina įveikti per 12 parų. Jie numatę stabtelėti Gotlando ir Elando salose.

Kanojininkai: V. Germanavičius, V. Žalys ir A. Skurvydas

Keliautojus palydėję giminaičiai ir żurnalistai galėjo įsitikinti, kad żygiui pasirengta neblogai. Per Baltijos jūra jie plauks iš polietileno pagaminta "Coleman" tipo kanoja, kurios ilgis 4,8 metro, plotis -- 1,4 metro, bortų aukštis - 38 centimetrai. Kanojos keliamoji galia – 333 kilogramų. Prie bortų pritvirtinę metalinius kronšteinus dviems irklams keliautojai irsis pakaitomis. Kanojos gale sėdintis żygio dalyvis vienu irklu vairuos.

Pavojingos Didelės Bangos

Vėjai ir srovės tokią kanoją gali lengvai nukreipti nuo kurso, tad żygeiviai neatmeta tikimybės, kad teks nuplaukti ir 500 kilometrų. Į jūrą jie išplaukė vilkėdami patogiomis gelbėjimo liemenėmis. Kanojoje yra du kompasai, priekyje pritvirtinta miniatiūrinė filmavimo kamera. Įgula turi modernią navigacijos aparatūrą, su ja lydinčia jachta ir kitais laivais galės susisiekti 30 jūrmylių spinduliu veikiančia radijo aparatūra.

Keliautojai turės plaukti nesustodami. Jie tikisi, kad per audras kanojos stovumą palaikys prie bortų pritvirtintos lentos. Nuo vandens kanoja saugo specialūs tentai. Didesnės bangos arba audros įgulai itin pavojingos. "Persėsime į jachtą tik tuo atveju, jei bangos kanoją imtų vartyti kaip riešuto kevalą, nuplėšytų apsauginius tentus, -- sakė A.Žalys. -- Meteorologų teigimu, birżelio pabaigoje Baltijos jūra būna ramiausia".

Šitaip jūroje teko praleisti ne vieną parą

Reikės Irkluoti ir Naktį

Prieš kelionę dvidešimt metų upėmis ir eżerais plaukiojantis V.Žalys konsultavosi su profesionaliais jūrininkais. "Buriuotojai pradżioje skeptiškai vertino mūsų sumanymą, bet pamatę Kuršių marių bangomis sliuogiančią kanoją, pakeitė nuomonę ir linkėjo mums gerų orų", -- kalbėjo żygio vadovas. Tai pirmasis klajūnų żygis per jūrą. Iki tol jie vidaus vandenyse plaukiojo plaustais ir baidarėmis.

Jūroje keliautojai pasikeisdami irkluos kas tris valandas. Palankiais orais kanojos priekyje susirangęs įgulos narys galės snustelėti. Jūrligė żygeivių nebaugina -- kanoja pernelyg maża, kad patektų į nemalonią būseną sukeliančių bangų amplitudę. Sunkiausia jiems bus plaukti naktimis, kai jūroje tvyro aklina tamsa. Keliautojų gali nepastebėti pro šalį plaukiantys dideli laivai, jų lokatoriai nepritaikyti fiksuoti tokio dydżio kanojų.

"Vengdami susidūrimų su keltais ir żvejybos laivais, kanojoje įrengėme metalinį stiebą, kuriame naktį periodiškai blikčios halogeninė šviesa, -- pasakojo A.Skurvydas. -- Tikimės, kad keltai ją pastebės ir mūsų nesutraiškys, jei nespėtume pasitraukti iš jiems kelio".

Į kelionę Paėmė Rūpintojėlį

Daug metų "Jūros" įmonėje żvejybos meistru dirbęs, visokiausių laivų regėjęs palangiškis Pranciškus Skurvydas neramia širdimi palydėjo į kelionę savo sūnų. Kanoją apżiūrėjęs Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Klaipėdos meras Alfonsas Žalys dżiaugėsi turįs dar vieną sūnų. V.Germanavičiui żmona Galina įteikė šv.Marijos paveikslėlį. Žygeiviai per Baltiją plukdys ir medinį rūpintojėlį, kurį ketina padovanoti żygį remiančio "Radiocentro" vadovui Gintarui Babravičiui.

Savo kanoją Kuršių mariose išbandę klajūnai pasitiki jos navigacinėmis savybėmis. Kelionėje jiems użteks 40 litrų vandens ir mażdaug tiek pat sveriančių maisto produktų. Priimtiniausias ankstesnėse kelionėse išbandytas maistas -- rūkyti lašinukai, ruginė duona. Kelias savaites įgula stiprinosi jėgų suteikiančiais specialiais preparatais. Jūroje żygeivių maisto racioną paįvairins medus su bičių pieneliu, vitaminai.

Keliautojams gero vėjo palinkėjęs żygio globėjas Klaipėdos meras Eugenijus Gentvilas apie jų pasiryżimą perplaukti jūrą jau informavo Kalmaro merą, Baltijos miestų sąjungos prezidentą Andersą Engstriomą. A.Gentvilas sakė, kad šiuo żygiu bus pagarsinta tarpukariu daktaro Jono Šliūpo propoguota visų Baltijos jūros šalių vienybės idėja. Apie tai galvojo ir patys żygeiviai, savo kanoją pavadinę "Baltoscandia" vardu.

Drąsuolis Žuvo Pakrantėje

Jei żygis pavyktų, Vilniaus klajūnų klubo nariai taptų pirmaisiais pasaulio jūreiviais, perplaukusiais Baltijos jūrą lengva kanoja, be burių ir variklio. šiuo żygiu jie nori pagerbti klaipėdietį Gintarą Paulionį, kuris prieš ketverius irkline valtele "Alfredas Jensenas" pirmasis perplaukė Baltiją. Atgal grįżtantį keliautoją użklupo smarki audra, jis żuvo netoli Preilos krantų. Patekęs į tą pačią audrą, nuskendo šimtus keleivių veżęs keltas "Estonia".

Savo valtelę G.Paulionis buvo pavadinęs amerikiečio Alfredo Jenseno vardu. šis żmogus tokios pačios konstrukcijos Niufaundlendo tipo dore dar 1877 metais perplaukęs Atlantą, tapo vienu drąsiausių ir garsiausių jūreivių pasaulyje. A.Jensenui įveikti vandenyną padėjo šiltoji Golfo srovė, jis greičiau plaukdavo iškėlęs nedidelę burę. G.Paulionis żūtis jo pusbrolį, żinomą oreivį Gintarą Šurkų paskatino Baltijos jūrą perskristi oro balionu.

Kol Kas Orai Žygiui Palankūs

"Su jūra neverta galinėtis, mes norime tik perplaukti ją kanoja", -- tvirtino gamtos jėgas gerbiantys żygeiviai. Ant kaklų jie pasikabino żetonus, kuriuose nurodyti asmens kodai, kraujo grupės. Nekreipdami į tai dėmesio rėmėjai paplūdimyje platino lipdukus su żygio devizu: "Atskirkite mus nuo jūros ir mes użdusime kontinento dulkėse". Klajūnai ketina sukurti kino filmą apie savo kelionę per Baltijos jūrą.

"Baltoscandia" į jūrą išplaukė vėlai vakare, kai vanduo ties Palanga buvo lygus lyg veidrodis. Vakar pajūryje dvelkė żygeiviams palankus pietryčių vėjas, kurio greitis -- 4-9 metrų per sekundę. Plaukdami tokiu oru Gotlandą jie pasiektų per tris paras. Su įgula ir ją lydinčia jachta tik pakrančių zonoje įmanoma susisiekti mobiliojo ryšio telefonu.

Meteorologai prognozuoja, kad żygeiviams palankus anticiklonas virš Baltijos pakrančių išsilaikys tik iki pirmadienio. Vėjas gali sustiprėti, jo kryptis atviroje jūroje nuolat keičiasi.

Kanoja Plaukiantys Žygeiviai Pasiekė Gotlandą

Vakar,1999.06.30, apie pietus trys kanoja per Baltijos jūrą plaukiantys Vilniaus Klajūnų klubo nariai Vytautas Žalys, Audrius Skurvydas ir Vytautas Germanavičius pasiekė Gotlando salą. Per tris su puse paros įveikę daugiau kaip 120 jūrmylių atstumą, jie pasiekė Burgsviko uostą. Ten pailsėję keliautojai ketina tęsti kelionę.

Paskutiniai Yriai -- Sunkiau.

Ryte su keliautojais susisiekęs Radiocentro direktorius Gintautas Babaravičius "Lietuvos rytui" pranešė, kad paskutinės jūrmylės iki Gotlando jiems buvo sunkiausios. Pakrantės srovės gerokai sulėtino kanojos greitį. Saugumo sumetimais ją lydinčios jachtos "Ragainė-2" kapitonas Andrius Varnas siūlėsi pagelbėti. Atsisakę jo paslaugų keliautojai patys įplaukė į Burgsviko uostą.

Vanduo Patekdavo Į Kanoją

Laimingi, bet išvargę keliautojai teigė, kad sunkiausias etapas jau įveiktas. Pietų krypties vėjai jūroje buvo pakankamai palankūs, irklavimui pritaikyta kanoja neapvylė. Tiesa, aukštesnės bangos ją użliedavo ir vanduo skverbdavosi į vidų. Įgula spėdavo jį išpompuoti dviem rankiniais siurbliais. Gotlande jie ketina patobulinti kanoją dengiančių tentų konstrukciją, bei normaliai pavalgyti ir išsimiegoti. Plaukiant į Gotlandą sugedo prie kanojos pritvirtinta miniatiūrinė filmavimo kamera. Naują įrangą keliautojams atgabens vakar Gotlando link išplaukusi jachta “Autrimpas”.

Žygeiviams Ryżto Netruksta

Žygio vadovas, istorikas ir diplomatas Vytautas Žalys kelionę per Baltiją 42 kilogramus sveriančia kanoja vertino kaip įdomų eksperimentą, siekiant priartinti żmones prie jūros. "Atskirkite mus nuo jūros ir mes użtrokšime kontinento dulkėse", -- sakė ryżtingai nusiteikęs żygeivis.



<- Atgal