Jūrų Paštas

Straipsnis- "Lietuva" per Atlantą plukdė paštą – paimtas iš knygos "Gero Vėjo", sudarytojas Venantas Butkus, 2002

Parengta pagal reportažus, spausdintus "Lietuvos ryto" dienraštyje 1994 ir 1995 m.

"Lietuva" Per Atlantą Plukdė Paštą


Gediminas Pilaitis

Diskusijos dėl Vėliavos

1989 metų pavasarį trys jachtos ( "Lietuva", "Audra" ir "Dailė" ) pirmasyk Lietuvos jūrų buriavimo istorijoje sumanė perplaukti Atlanto vandenyną. Tais laikais visuose Klaipėdos uosto laivuose dar plaikstėsi raudonos vėliavos su kūju ir pjautuvu. Lietuvos trispalvė pasaulyje dar nebuvo prįpažistama.
Lietuvos buriavimo patriarchas Osvaldas Kubiliūnas ( Kuba )-profesianalus jūrininkas-net baiminosi, kad plaukdami su de jure dar nepripažinta Lietuvos vėliava, nusižengtume tarptautinėms laivybos taisyklėms. Nepaisant to, visą kelią jachtose plaikstėsi trispalvė. Kaunietis „ Audra “ kapitonas Ignas Miniotas nusprendė, kad žygio maršrutas drieksis maždaug ta pačia trasa, kuria 1933 metais Atlanto vandenyną įveikė narsieji lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Taip norėta pabrėžti jungtį tarp visų po pasaulį išblaškytų lietuvių.
Sovietų Sąjungoje tik Leningrado ( dabar Sankt Peterburgo ) buriuotojams vieną kartą buvo pavykę perplaukti Atlantą. Toks pat veržlios Sajūdžio bangos pakylėtų lietuvių sumanymas tada daugeliui, ir net patiems žygio dalyviams, atrodė ne visiškai realus. Jachtos buvo ne pirmos jaunystės.

Pravertė Lakūnų Patirtis

Pajutę nepatiklius žvilgsnius, buriuotojai išpūtė krūtines-jiems knietėjo įrodyti, kad ne šventieji puodus lipdo.

Jūrų Paštas

Tik krepšininkų pergalėmis ilgai gyvenusi tauta jachtoms linkėjo sėkmės. Užatlantėje šio žygio idėja susidomėjo JAV ir Kanados bendruomenės. Žygį parėmė sporto organizacijos, liepto galo dar nepriėjusios valstybės įmonės. Apie tai nemažai rašyta. Ko gero, mažiau nušviestas tik vienas šios kelionės aspektas, susijęs su jūros paštu.

Jūrų Paštas

Į svetimą sritį nukrypę buriuotojai netikėtai paliko žymę ir Lietuvos filatelijos istorijoje.
Per Atlantą skridę S.Darius ir S.Girėnas iš Niujorko į Kauną gabeno ir oro paštą. Taip lakūnai tikėjosi padengti bent dalį savo skolų. Tarp sudužusios "Lituanikos" nuolaužų rasti JAV lietuvių laiškai vėliau tapo šį skrydį primenančios brangiomis filatelijos relikvijomis.
Finansinių problemų neišvengė ir "Lietuvos" įgula. Iki kelionės starto likus keliems mėnesiems, žygio sąskaitoje buvo vos keli tūkstančiai pasaulyje nekonvertuojamų sovietinių rublių. Prisiminę „ Lituanikos “ skrydį, buriuotojai nusprendė jachtomis per Atlantą gabenti jūrų paštą.

Atplaukė Šūsnis Laiškų

„ Lituanika “ skraidinti laiškai Kauną galėjo pasiekti per kelias dienas, o jachta plukdomas paštas per vandenyną keliautų pusantro mėnesio. Šiais laikais toks pašto gabenimo būdas-visiška atgyvena. Bet buriuotojams jis pasitarnavo kaip savotiška visuomenės dėmesį atkreipianti reklama.
„ Ryto “ spaustuvės vadovas Laimis Skyrius mielai sutiko pagaminti vokus su žygio per Atlantą emblema. „ Klaipėdos “ dienraštyje O. Kubiliūnas pranešė apie sumanymą gabenti jūrų paštą.

Jūrų Paštas

Taktiškai užsiminta, kad buriuotojai nesupyktų už tokią paslaugą gavę simbolinį atlyginimą.
Jau kitą dieną į ELTA Klaipėdos biurą ėmė plaukti šūsnys laiškų. Žmonės juos adresavo JAV gyvenusiems broliams, seserims, dėdėms, tikėdami, kad pašto siuntas kontroliuojantis KGB cenzoriai šių laiškų neperskaitys. Autoriai laiškų priėmėjai atkakliai bruko dešimtines su Lenino atvaizdu.
Kai kurias iš kaimų atvykusias senutes teko įkalbinėti, kad atsiimtų kelioms pensijoms prilygstančias aukas. Tik vienas buriuotojų pokštų nesupratęs jaunuolis pasiteiravo, kiek kainuos laiško kelionė per vandenyną ir nudžiugo, kad mokėti nebūtina.

Paštas Paskolino Maišą

Per mėnesį surinkta apie 800 laiškų. Tai jau buvo rimta siunta, kurią reikėjo tinkamai parengti ir gabenti pagal visas tarptautinio pašto taisykles, kurių niekas nenutuokė. „ Lietuvos “ ketinimai gabenti laiškuis per vandenyną apstulbino tuometinius pašto vadovus.

Jūrų Paštas

Jie aiškino, kad smulkių pašto siuntų laivais niekas negabena. Į užsienį siunčiamus laiškus pašto skyriuje reikia sudėti į specialius maišus, užplombuoti. Tarptautinių siuntų negalima žymėti tik miestų pašto antspaudais. Be to, jas dar turi patikrinti ir muitinė. Nesiveldami į ginčus, tuometinio Klaipėdos pašto viršininko Juozo Strikausko prašėme paskolinti brezento maišą laiškams. Jis buvo su užrašu „ Počta SSSR “. Jį nugramdęs . J. Strikauskas ant maišo pirmą kartą užrašė tais laikais dar neįprastą pavadinimą- „Lietuvos paštas “.
Nepažymėti laiškai kelia įtarimą, todėl vokus paženklinome dailininko Vytauto Karčiausko sukurtu suvenyriniu senojo Klaipėdos pašto spaudu. Su ryšių istorija neblogai susipažinęs V. Karčiauskas prisiminė, jog kažkada į Klaipėdos paštą laiškus atskraidindavo balandžiai.

Siunta Pasiekė Niujorką

Lietuviškų pašto ženklų tuo metu dar nebuvo. Kai kurie žmonės ant vokų klijavo namuose išsaugotus tarpukario Lietuvos pašto ženklus. Vokai su SSSR aneksuotos valstybės ženklais nebūtų pasiekę adresatų. Ant jų teko papildomai klijuoti sovietinius pašto ženklus.

Jūrų Paštas

Neįprasta pašto siunta nustebino Klaipėdos jūros muitininkus. Užplombuotą maišą su laiškais jie peršvietė savo aparatais ir aptiko kažkokių daiktų. Pasirodo, žmonės į vokus buvo pridėję metalinių ženkliukų, lipdukų su Sąjūdžio simbolika.
„ O gal ten auksas arba platina? “,-šyptelėjo muitininkas, grąžindamas maišą. Po kelių mėnesių „ Lietuva “, trumpam stabtelėjusi tik Azorų salose, sėkmingai įveikė Atlanto vandenyną. Niujorko uoste vienas iš pirmųjų mus pasitiko vietos „ Atleto “ klubo pirmininkas Pranas Gvildys, kuriam iš karto raportavome apie atgabentą jūrų paštą.

Nepriėmė Palaidų Vokų

P. Gvildys pradžioje nesuprato, ką tuo norime pasakyti. Sužinojęs, kad į JAV ir Kanados lietuvių kolonijas reikės persiųsti ne pluoštą, o šimtus laiškų iš laisvėjančios tėvynės, „ “Atleto “ vadovas giliai atsikvėpė.

Jūrų Paštas

„ Niujorke pažįstu vieną lietuvį, filatelijos specialistą, jis gali sutvarkyti šį reikalą “,-nuramino mus Pranas.
< Viešnagės pabaigoje Niujorko lietuviai prasitarė, kad „ Lietuvos “ jūrų paštas jachtų sutikimo organizaciniam komitetui papildomai kainavo dar šešis šimtus dolerių. Po tokio akibrokšto jau mes nieko negalėjome suprasti...
Tautiečiams nuo siuntos nuplėšus plombas, JAV paštas atsisakė priimti maišą su palaidais vokais. „ Kam atidarėte maišą?“-priekaištavau P.Gvildžiui . „ O kodėl mūsų iš anksto apie tai neįspėjote “,-atkirto Pranas, matyt, nieko negirdėjęs apie jūrų paštą.

Galvosūkiai Tautiečiams

Per vandenyną atplukdytus laiškus buvo galima išsiųsti, tik perdėjus juos į kitus vokus su JAV pašto ženklais.

Jūrų Paštas

Panašiai buvo ir Klaipėdoje-žmonės atnešdavo užklijuotus laiškus, kuriuos turėdavome perdėti į proginius jachtos vokus, prieš tai perrašę adresus. Gavę laiškus su JAV, Sovietų Sąjungos ir aneksuotos Lietuvos pašto ženklais, tautiečiai suko galvas, nesuprasdami, ką tai galėtų reikšti: lyg rusiškoje matrioškoje paslėptus laiškus su mistiniu spaudu „ Jūrų paštas “ jie perskaitydavo, atplėšę tris skirtingus vokus. Vėliau Niujorke, Čikagoje, Klyvlende sutikę tokių laiškų gavėjus buriuotojai turėdavo jiems ilgai aiškinti painias jūrų pašto gabenimo peripetijas. Daugeliui tautiečių laiškai su jūrų pašto spaudu liko neįminta paslaptimi.

Pašto Vokai Primena Žygį

Buriuotojai vežėsi ir filatelijos vokus, kuriuos Niujorke paženklino Manheteno prieplaukos ( „ South Street Seaport Station “ ) pašto spaudu. Prie šios prieplaukos buvo prisišvartavusios Atlantą įveikusios jachtos. JAV lietuviai čia surengė įspūdingą sutiktuvių mitingą.
Specialus ( „South Street Seaport station “ ) prieplaukos pašto spaudas pagamintas amerikiečiams pažymint JAV įkūrimo 200 metų jubiliejų. Ta proga į Niujorko uostą „ Cutty Sark “ regatos maršrutais buvo atplaukę didieji burlaiviai ir garsiausios jachtos iš viso pasaulio.

Jūrų Paštas

Buriuotojų žygį per Atlantą įprasmino Čikagos lietuvių filatelijos sąjungos išleistas proginis vokas. Kartą jau nudegę pirštus, tautiečių neagitavome į juos dėti laiškų savo giminaičiams Lietuvoje. Atgal į Lietuvą plaukusios jachtos jūrų pašto negabeno. Naujų komunikacijos technologijų amžiuje vokai su archaiškais jūrų pašto spaudais simboliškai primena, kaip lietuviai, pakėlę bures ir trispalves vėliavas, iš siauro pakrantės rėžio veržėsi į pasaulio vandenynus.

Spaudai Atspindi Maršrutą

„ Dailės “ jachta plaukę Vilniaus menininkai irgi buvo pasigaminę suvenyrinį žygio per vandenyną voką. LTSR ryšių ministerija vėliau dideliu tiražu išleido lietuvių transatlantinei kelionei skirtą standartinį pašto voką, kuriame pavaizduotos trys jachtos su trijų spalvų burėmis.
Kai kapitono Stepono Kudzevičiaus vadovaujama „ Lietuva “ rengėsi kelionei aplink pasaulį, V. Karčiauskas ta proga sukūrė dar vieną menišką voką su Klaipėdos piliavietės atvaizdu ir Amerikos žemyno atradymo 500-osioms metinėms skirtos transatlantinės regatos „ Columbus-92 “ emblema.
Po trylikos mėnesių tris vandenynus perplaukusi „ Lietuva “ grįžo į Klaipėdą. Vežtus vokus įgula pažymėjo visų aplankytų pasaulio uostų pašto spaudais. Jachtos maršrutą tiksliai atspindintys vokų spaudai-geriausias įrodymas, kad „ Lietuva “ tikrai apskriejo visą pasaulį.
Jūrinei krašto praeičiai kol kas skirtas tik vienas pašto ženklas su Neringos kurėno atvaizdu. Galbūt tokio dėmesio kada nors sulauks ir jachtos-atgimstančio Lietuvos pašto talkininkės....



<- Atgal